Naujienos
Reibiniuose vyko tarptautinis medžio drožėjų pleneras |
2014-06-19 |
Visą savaitę Reibinių amatų centro kiemelyje vyko tarptautinis medžio drožėjų pleneras - kūrybinė stovykla. Monumentalias ąžuolines skulptūras kūrė savamoksliai skulptoriai iš Suomijos Jouko Kinnunen, Jukka Lindeberg, Pertti Hokkanen, Samu Hokkanen ir Taisto Pehkonen, bei du vietiniai meistrai Edmundas Vaičiulis ir Saulius Alejūnas.
Kol kas tik pats meistras įžvelgia, kokia paslaptis slypi ąžuoliniame rąste ir kaip pasitelkus motopjūklą ją galima atskleisti.
Magiškas procesas, kai medžio rąste pradeda ryškėti veido kontūrai...
... arba žuvies siluetas. Suomiai medžio drožėjai paprastai dirba su minkštesne medžiaga - eglės, pušies, beržo mediena. Ąžuolas jiems nauja ir įdomi patirtis.
Plenero metu sukurtos monumentaliosios skulptūros liks Joniškio rajone. Kai kurios iš jų papuoš Reibinių amatų centro kiemelį.
Tuo pačiu metu grupė jaunimo iš Ilomantsi (Suomija) ir Joniškio rajono drauge mokėsi drožti prieversptes. Kad lengviau būtų jauniems žmonėms paaiškinti, kam buvo naudojamas šis lietuvių medžio drožėjų pamėgtas tautodailės motyvas, Reibinių amatų centro šeimininkas Adolis Kriščiūnas atnešė parodyti tikrą verpimo ratelį. Pasirodo, prieš šimtmetį labai panašiais ratelias buvo verpiama ir Suomijoje, taip pat ir prieverpstės naudotos panašios, tik Suomijoje jos nebuvo taip dekoruojamos.
Kūrybinėms medžio drožinėjimo dirbtuvėms vadovavę mokytojai Saulius Kaminskas ir Algimantas Budris pastebėjo, kad nors suomiams ši drožinėjimo technika iki tol nežinota, dirbti jiems sekėsi puikiai. Dauguma jų turi vienokios ar kitokios darbo su mediena patirties, be to yra kruopštūs, drausmingi, imlūs ir kūrybingi. Lietuvoje išmoktą drožinėjimo techniką ir dekoratyvius motyvus jie ketina pritaikyti baldų ir kitų medžio gaminių puošyboje. Kartu dirbę Joniškio "Saulės" pagrindinės mokyklos ir Jaunimo bei suaugusiųjų mokyklos moksleiviai ne tik patobulino savo drožinėjimo įgūdžius, bet ir įsitikino, kad lietuvių tautodailė užsieniečių vertinama kaip unikali.
Po darbo plenero dalyviai bendravo, mokėsi lietuviškų dainų ir šokių, susipažino su mūsų krašto įdomybėmis. Ruošdamiesi apsilankyti Kryžių kalne, jaunieji drožėjai pasigamino po nedidelį kryželį. Išvykdami į Suomiją, svečiai kalbėjo, kad per tas kelias dienas ne tik išmoko naujų drožybos technologijų, bet ir susižavėjo Lietuva, ir kad būtinai norėtų čia sugrįžti dar kartą.