Naujienos

Įvyko konferencija „Kaip aplinkybes paversti privalumais. Hiumos (Estija) ir Šiaurės Karelijos (Suomija) patirtis“

2015-11-27

Jau tapo tradicija Joniškio rajono kaimo bendruomenėms metų pabaigoje susitikti bendrame renginyje. Šiemet lapkričio 25-ąją Joniškio vietos veiklos grupė savo narius pakvietė į konferenciją „Kaip aplinkybes paversti privalumais. Hiumos (Estija) ir Šiaurės Karelijos (Suomija) patirtis“. Tai Šiaurės ministrų tarybos remiamos Šiaurės ir Baltijos šalių nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo rėmimo programos, kurioje 2015 metais dalyvavo Joniškio vietos veiklos grupė, renginys.

Susirinkusius pasveikino Joniškio vietos veiklos grupės pirmininkė Nijolė Valuckienė, Joniškio rajono meras Gediminas Čepulis, mero pavaduotoja Vaida Aleknavičienė.

Projektą „Kaip aplinkybes paversti privalumais“ trumpai pristatė projekto vadovė Dalia Motik. Projektas yra remiamas Šiaurės ministrų tarybos. Tai vyriausybinio bendradarbiavimo forumas, jungiantis penkias valstybes - Daniją, Islandiją, Norvegiją, Suomiją ir Švediją. Dalis Šiaurės ministrų tarybos biudžeto skiriama Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo projektams ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo rėmimo programai. Projektuose pagal šią programą turi dalyvauti partneriai iš 3 ar daugiau šalių iš Šiaurės – Baltijos šalių regiono, iš kurių bent vienas partneris yra iš Šiaurės šalių, ir bent vienas partneris iš Estijos, Latvijos ar Lietuvos. Vykdytame projekte kartu su Joniškio VVG sutiko dalyvauti vietos veiklos grupės iš Hiumos (Estija) ir Šiaurės Karelijos (Suomija).

Regionai, kuriuose projekto metu lankėsi Joniškio rajono kaimo bendruomenių atstovai, yra saviti ir įdomūs. Kaip ir mūsų rajonas, abu jie savotiška periferija, nutolę nuo savo šalies sostinės. Aktualios problemos panašios kaip ir pas mus - kaimų tuštėjimas, visuomenės senėjimas, būtinybė ieškoti verslo nišų bei išgyvenimo galimybių. Tiek Hiumos, tiek Šiaurės Karelijos gyventojai savo tikslų siekia vystydami turizmą, tačiau šie regionai neturėjo „gatavų“ gamtos arba kultūros stebuklų, savaime traukiančių turistus. Hiumos sala sovietmečiu buvo regionas, kuriame galiojo specialus režimas, į ją patekti buvo galima tik su leidimais. Ten, kur dabar yra modernios jachtų prieplaukos ir restoranai, prieš pora dešimtmečių buvo krūmokšniais apaugusi karinė teritorija, kur lankydavosi tik pasieniečiai. Šiaurės Karelija apsupta miškų, kuriuose klaidžioja meškos. Čia pat – siena su Rusija, o nuo Suomijos sostinės Helsinkio iki Ilomantsi miesto apie 500 kilometrų atstumas, tačiau kiekvieną vasarą tūkstančiai suomių autobusais atvyksta į renginius iš Helsinkio ir iš visos šalies. Tiek Hiumos, tiek Šiaurės Karelijos atveju šių vietovių turizmo patrauklumas buvo sukurtas vietos gyventojų pastangomis ir visokiais būdais išpopuliarintas. Vietinės aplinkybės visada gali būti paverstos privalumais.

Ko galėtume pasimokyti iš estų? Savo pastebėjimais pasidalino vizito į Hiumos salą Estijoje dalyviai.

Apie idėjas, kurios suburia žmones pasakojo Stupurų kaimo bendruomenės narė Loreta Česnauskienė. Hiumos nevyriausybinės organizacijos išnaudoja visas įmanomas finansavimo galimybes, atkuria jūreivystės bei medinių laivų statybos tradicijas, išsaugo nuo sugriuvimo ir atnaujina bažnyčias, steigia muziejus, įrengia pažintinius takus, bendruomenių centrus. L. Česnauskienės pastebėtas Hiumos ypatumas - pirmiausia bendraminčiams gimsta idėja, vėliau įsikuria nevyriausybinės organizacijos, kurios projektų pagalba įgyvendina sumanymus.

Apie Hiumos bendruomenių verslą ir amatus pasakojo Ziniūnų kaimo bendruomenės „Obelėlė“ pirmininkė Irena Vilkonienė. Ji atkreipė dėmesį, kad saloje yra daugybė vietų, kur pardavinėjami vietos amatininkų dirbiniai, o taip pat pasidalino ir pačių dirbinių idėjomis.

Žagarės bendruomenės „Veidė“ pirmininkė Diana Sičiovienė pasakojo apie kaimo žmonių verslus: kavines, mėsos cechą, skerdyklą, obuolių sulčių spaudimo įrangą, ir kokią paramą verslo pradžiai ir vystymui suteikia dalyvavimas finansavimo programose. Ji pastebėjo, kad Estijos gyventojai, steigiantys verslą, susiduria su žymiai mažesnėmis biurokratinėmis kliūtimis.

Apie vaikų ir jaunimo įtraukimą į bendruomenių veiklą pasakojo Plikiškių kaimo bendruomenės pirmininkas Vaclovas Martinaitis. Jis atkreipė dėmesį, kad Hiumoje vaikai nuo mažų dienų įtraukiami į bendruomenės gyvenimą, padeda verslu užsiimantiems tėvams. Viskas daroma, kad užaugę vaikai namų nepaliktų.

Pastebėjimais iš Šiaurės Karelijos (Suomija) dalijosi išvykoje dalyvavę Joniškio rajono kaimo bendruomenių nariai.

Kokie suomių vykdomų bendruomenių projektų ypatumai, lyginant su mūsų bendruomenių projektais pasakojo Rudiškių kaimo bendruomenės pirmininkė Elena Karnišauskienė. Trumpai pristatydama bendruomenių projektus – vasaros teatrus, bardų kaimelį, geležies lydymo kaimelio istorinę ekspoziciją, meškų drožybos festivalius, „karvių stovyklas“, E. Karnišauskienė atkreipė dėmesį, kad bendruomenės visapusiškai vienoje vietoje patenkina turisto smalsumą. Modelis „Istorija + pramoga+ kulinarinio paveldo pristatymas“ yra labai tvarus ir rezultatyvus.

Apie tai senjorų vaidmenį kaimo bendruomenių veikloje pasakojo Veršių kaimo bendruomenės „Senas ąžuolas“ narys Mantvydas Labanauskas, jauniausias išvykos dalyvis, kartu buvęs ir vertėju.

Stipriausi Juodeikių kaimo bendruomenės pirmininkės Eglės Ginkuvienės įspūdžiai iš susitikimų su suomiais, pristačiusiais savo kraštą ir veiklą, yra jų meilė savo žemei, papročiams, istorijai. Todėl savo pristatymui ji pasirinko temą - „Visi mes savo žemės vaikai“. Regione, kuriame lankėmės, II pasaulinis karas užtruko net dešimt metų, palikęs skaudžius randus ne tik žmonių širdyse, bet ir Karelijos žemėje. Vietovėje, kur buvo fronto linija šiuo metu yra įrengta ekspozicija, atkurti čia buvę apkasai ir bunkeriai. E. Ginkuvienė kalbėjo: „nesu didelė karo gerbėja, tačiau buvau stipriai sudominta karinių puolimo ir atsitraukimo veiksmų taip nuoširdžiai ir aiškiai mums pristatomų plakatų pagalba, skaudžiais išgyvenimais palietusiais vietos gyventojus. Būnant ten, tiesiog jauti, kad prabėgę metai nei trupučio nesumenkino vietinių žmonių pasiaukojimo ir išminties ginant savo žemę, nors ir to meto karo dalyvių gretos retėja, kol su tokia meile ir pasididžiavimu bus perduodama gyvoji istorija iš kartos į kartą, jie bus gyvi...“

Baigiantis konferencijai, VVG pirmininkė Nijolė Valuckienė pristatė šiandieninę Joniškio VVG situaciją. Šiuo metu atliekamas Joniškio VVG parengtos Vietos plėtros strategijos 2014-2020 metų laikotarpiui tinkamumo vertinimas. Visi nekantriai laukiame naujo laikotarpio pradžios, kai padedami projektinės paramos galėsime įgyvendinti kaimo bendruomenių, gyventojų svajones ir planus.

 

This publication has been produced with the financial support from the Nordic Council of Ministers. The content of this publication is the sole responsibility of the coordinators of this project and do not necessarily reflect the views or policies of the Nordic Council of Ministers.

Kalendorius

  Gegužė 2024  
P A T K Pn Š S
    1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31