Naujienos
Kaimo bendruomenių atstovai patirtimi dalijosi Slovėnijoje |
2012-08-03 |
Liepos 21-27 d. keturios Joniškio rajono kaimo bendruomenės, įgyvendindamos projektą „Kepalių, Stungių, Maldenių ir Satkūnų kaimo bendruomenių narių ir Slovėnijos bendruomenių pasidalijimas patirtimi“ lankėsi Slovėnijoje ir susipažino su Liublianos ir Koper regionų bendruomenių veikla.
Išvyka buvo turininga ir įdomi, vyko ne tik diskusijos biuruose ar savivaldybėse, bet ir buvo lankymasis vietose, kur projektai pagal „LEADER“ programą sėkmingai įgyvendinti ir teikia naudą savoms bendruomenėms.
Pirmasis teminis susitikimas vyko bendraujant su Liublianos regiono VVG „Slovėnijos širdis“ atstovu Mitja Bratunu, kuris papasakojo apie organizacijos įsikūrimą, struktūrą, kokiomis kryptimis jie dirba, kokį gauna finansavimą. Vietos veiklos grupė jungia 13 bendruomenių, joje taip pat yra saivaldybės atstovų ir verslo žmonių. Projektai nėra finansuojami 100 ar 90 procentų, kaip įprasta pas mus, Lietuvoje, ten reikia turėti bent pusę savų projektui įgyvendinti reikalingų lėšų. Todėl jie ieško verslininkų, kurie yra suinteresuoti galimybe pasinaudoti ES lėšomis, tuo pačiu įgyvendina savo sumanymus, kurie padeda gerinti teikiamų paslaugų kokybę, suteikia galimybę skleisti informaciją visuomenei, taip pat yra sukuriamos naujos darbo vietos. Kadangi šis regionas yra labai gražioje vietoje, aplink stūkso kalnai, tai pagrindiniai projektai, kurie buvo įgyvendinti per paskutinius trejus metus – susiję su turizmu, savo krašto gyventojų gyvenimo kokybės gerinimu, verslo plėtimu. Akivaizdžiai tuo įsitikinome, kai lankėmės iš ES lėšų įrengtame kalnų turizmo centre, kur didelė dalis projekto pinigų panaudota informacijos sklaidai: pagaminti lankstinukai, įvairios nuorodos, žemėlapiai, informaciniai stendai. VVG nariai supranta, kad labai svarbu skleisti informaciją apie projektus, pritraukti kuo daugiau turistų, skatinti juos lankytis šiose vietose.
Susijusi su turizmo propagavimu buvo ir kita aplankyta vieta – kempingas norintiems pabūti gamtoje, pasivaikščioti kalnų takais, kopti į kalnus su specialia įranga. Kempingas įrengtas iš lėšų, kurias gavo įmonė „Alpių kalnai“, parašiusi projektą tokiai stovyklavietei įrengti, pastatyti namelius turistams apsigyventi. Pinigų pakako net ekologiškiems tualetams pastatyti, kuriuose yra įranga, užtikrinanti visišką nuotekų nukenksminimą ir nedaranti žalos gamtai. Pirmoji pamoka, kurią išmokome šio susitikimo metu – reikia saugoti mus supančią aplinką, neteršti ir nežaloti gamtos. Šio regiono atstovai rašo tęstinius projektus, kuriuose prašoma skirti lėšų jau sutvarkytų poilsiaviečių, žygiavimo kalnais trasų, dviračių takų priežiūrai. Viską reikia nuolat prižiūrėti, surinkti šiukšles, atnaujinti stendus, suolelius. Šiuo metu pateikta paraiška keltuvams į kalnus įsigyti, tai labai įdomi ir pelninga investicija, pritrauksianti dar daugiau turistų į regioną, todėl pakanka ir partnerių, norinčių prisidėti savo lėšomis.
Diskusija vyko ir prie apskrito stalo, kur bendruomenių atstovai buvo supažindinti su vietiniu turizmo centru, kuris įsteigtas įgyvendinus dar vieną projektą. Buvo gautos patalpos, išnuomota žemė, čia lankosi daug turistų, galima susipažinti su šiam kraštui būdingais žemės ūkio padargais, paragauti šviežiai keptos duonos, čia pat gaminamos naminukės iš obuolių, vynuogių ar slyvų – toks verslas yra legalus Slovėnijoje ir, kaip pastebėjome, gana pelningas.
Mūsų atstovai taip pat pristatė savo šalį, regioną, papasakojo apie kaimo bendruomenių problemas, dalyvavimą projektinėje veikloje, parodė nuotraukų, kuriose matyti įgyvendinti projektai – sutvarkyti aikštynai, sporto salės, kitos viešosios erdvės, suremontuoti bendruomenių namai.
Kitą dieną vykome į susitikimą su Postojno regiono bendruomenių atstovais. Mus pasitiko Postojno savivaldybės darbuotojas Alešas Zidoras, kuris kuruoja projektinę veiklą. Susitikimas buvo labai informatyvus, lankėmės pieno ūkyje, kur iš projekto lėšų pastatytos fermos, nupirkti melžimo aparatai, įrengta moderni sūrinė. Pamelžtas pienas čia pat perdirbamas, gaminami sūriai, jogurtai, kuriuos, kaip pasakojo ūkio savininkas Antonas Žgajnaras, noriai perka ir prekybos centrai, ir privatūs asmenys. Kadangi tai buvo verslo projektas, tai iš valstybės buvo gautas 50 procentų finansavimas.
Po susitikimo su pieno ūkio savinininku, buvome pakviesti į Pivkos miestelyje esantį Karo muziejų, kuriame buvome supažindinti su organizacijos „Žemė tarp Snežniko ir Nanos“ veikla. Organizacija įsikūrė 2007 metais ir dirba su projektais pagal LEADER programą. Kaip pasakojo Alešas Zidoras, svarbiausi jų veiklos prioritetai yra žmogiškųjų išteklių resursų didinimas, miškų apsauga ir savo identiteto, paveldo išsaugojimas. Pagrindinė veikla yra susijusi su įvairių mokymų bendruomenių atstovams organizavimu, pagalba rašant projektus, partnerių paieška. Šiuo metu jau yra parengti 145 projektai, kurie arba jau baigti įgyvendinti, arba šiuo metu įgyvendinami. Jie samdo agentūras, moka pinigus, kad paraiškos būtų parengtos kokybiškai ir finansavimas būtų garantuotas. Projektų vertinimas, kaip ir pas mus, labai griežtas, reikalavimai aukšti.
Paskutinė liepos 24-ąją aplankyta vieta ¬ privatus Biščiak vaisių perdirbimo ūkis. Jo savininkas ponas Biščiakas kalbėjo, kad iš obuolių, slyvų, kitų vaisių ir uogų gamina sultis, likerius, trauktines, rakiją ir sėkmingai parduoda produkciją pravažiuojantiems turistams, veža į netoliese esančią Italiją, Austriją. Gavęs finansavimą iš ES struktūrinių fondų, sugebėjo įsigyti modernią vaisių perdirbimo įrangą ir dabar gamyboje naudoja ne tik savo išaugintus vaisius, bet superka ir iš aplinkinių gyventojų. Pagrindinis sėkmės garantas ¬ informatyvi reklama, produkcijos viešinimas, rengiamos degustacijos turistams. Teko ir mums dalyvauti tokiame pristatyme – nesusilaikėme ir nupirkome lauktuvių namiškiams būtent šiame Biščiak vaisių ūkyje.
Trečią kelionės dieną išvykome į Koper regioną susitikti su VVG atstove Heidi Olenik ir vietinės turizmo agentūros darbuotoju Peteriu Žudičiu, kuris kuruoja projektus. Ponia Heidi papasakojo, kad vietos veiklos grupė įsisteigė 2007 metais ir jungia tris didelius regionus: Piran, Koper ir Izolia. Lėšos veiklai buvo skiriamos pagal gyventojų skaičių. Iki 2013 metų reikia panaudoti iš ES gautus 770 tūkst. eurų. Kadangi ir šioje VVG finansuojama tik 50 procentų projektams reikalingų lėšų, teko ieškoti partnerių, kurie norėtų investuoti. Pradžia buvo labai sunki, nebuvo paraiškų teikėjų.Šiuo metu jau pasiektas susitarimas su valdžios atstovais, kad būtų finansuojama bent 85 procentai projekto biudžeto. Labai naudinga rengti tarptautinius projektus, kviesti suinteresuotus partnerius iš užsienio, tada ir paraiškos vertinamos aukštesniu balu, ir pinigų galima gauti kur kas daugiau. Pagrindinė veiklos kryptis – turizmas. Visos pastangos dedamos gauti finansavimą tokiems projektams, kurie turėtų išliekamąją vertę, nebūtų vienkartinis renginys ar reginys.
Lietuvos bendruomenių atstovus nustebino Peterio Žudičio pasakojimas apie projektą, kurį įgyvendinus buvo pastatyti elektroniniai informaciniai stendai, veikiantys sensoriniu principu. Juose sukaupta visa reikalinga informacija apie Koper regiono lankytinas vietas, galima rasti žemėlapius, nuorodas, schemas, nuotraukas. Visa informacija teikiama keturiomis kalbomis. Tai labai patogu keliaujantiems turistams.
Visi noriai dalyvavome diskusijoje apie mūsų veiklos panašumus ir skirtumus, domėjomės vietos jaunimo iniciatyvomis dalyvaujant visuomeniniame gyvenime, vietos valdžios indėliu padedant įgyvendinti projektus ar gauti finansavimą iš ES struktūrinių fondų. Buvo apsikeista lankstinukais, knygomis apie bendruomenių veiklą, įgyvendintus projektus, pasidalinta mintimis kaip vystyti tarptautinius ryšius, kad jie būtų naudingi abiems šalims.
Dar kartą įsitikinome, kaip svarbu teikti kokybiškas visuomenės informavimo paslaugas. Tai sėkmingos veiklos garantas.
Grįžome namo pilni įspūdžių, apsiginklavę naujomis idėjomis, kupini vilčių pritaikyti išmoktas pamokas savo bendruomenių veikloje. Jei kiekviena iš keturių projekte dalyvavusių kaimo bendruomenių paskleis informaciją apie įgytą patirtį Slovėnijoje, sudomins žmones naujomis veiklos organizavimo ir savanorystės idėjomis, paragins kurti, stengtis gerinti kaimo žmonių gyvenimo kokybę, skatins verslumą – tai bus puikus teminių susitikimų Slovėnijoje rezultatas.

Irena Šimkuvienė, Kepalių bendruomenės „Ašvinė“ tarybos narė,
teminių susitikimų Slovėnijoje dalyvė






