Naujienos

Per tris plenero dienas jis sukūrė suolelį, kurio viename gale girnas suka malūnininkas, o kitame gale prie grūdų sėlina peliukai. Skulptūra liks Torvos mieste.
Šeštadienį meistrai dalyvavo greitojo drožimo varžybose. Per dvi valandas sukurtos nedidelės skulptūros tapo loterijos prizais. Daliaus Udrakio sukurtą paukštį loterijoje laimėjo garsi Estijos žurnalistė Ingrid Veidenber.

Kita dalyvių grupė - Joniškio rajono tautodailininkai, amatininkai, kaimo bendruomenių atstovai, o taip pat grupė projekto dalyvių iš Suomijos, lankėsi Valgos regiono kaimeliuose ir miesteliuose, susipažindami su bendruomenių veikla vystant amatus.
Taagaperos kaime gyvena apie šimtas žmonių, ir jų vis mažėja, nes jaunimas išvyksta. Bendruomenės pirmininkas Indrekas Valneris sakė – svarbu, kad žmonės turėtų kur sugrįžti. Bendruomenė, įsikūrusi rekonstruotose buvusiose dvaro arklidės patalpose, reguliariai renkasi spręsti kaimo problemų, bendrauti, užsiima tekstile, mokosi keramikos.
Pukos kaime aktyviausios yra moterys. Išnaudodamos visoje Estijoje žinomą posakį apie Pukos gaisrininką, bendruomenę jos pavadino „gaisrininkės Marytės“ (Pritsumehe Marid). Tradicinėms mugėms ir šventiniams prekymečiams moterys paruošia daug rankdarbių, ypač tekstilės, kurie yra labai populiarūs.
Nedideliame Liulemajės kaime įkurtas Liaudies švietimo centras. Kaimo gyventojai, ypač jauni tėvai, tikrai mėgsta mokytis! Pradžioje jie rinkdavosi į įvairių projektų finansuojamus kursus. Tačiau ir finansavimui pasibaigus, noras tobulėti liko. Liaudies švietimo centro vadovė Ene Kaas Liulemajės gyventojus kviečia nagrinėti įstatymus, mokytis kasdieninės psichologijos, o taip pat ir amatų.
Didžiulį įspūdį visiems paliko Hellenurme vandens malūnas, o taip pat ir energinga jo šeimininkė Mae Juske. Jau 134 metus vandens srautas suka malūno įrengimus, o ragauti čia pat iškeptos duonos užsuka keliautojai iš tolimiausių šalių.
Torvos miesto dailės studijos vadovė Gerta Vister papasakojo apie tradicinius šio krašto pirštinių raštus ir raštuotų pirštinių svarbą tradicijose. Stebino studijos narių išradingumas darbams panaudojant įvairiausias medžiagas, taip pat ir antrines žaliavas: siūlų likučius, audinio skiautes, skardines nuo gėrimų.
Lankantis jaukiuose Aakros kaimo bendruomenės namuose, įsikūrusiuose kultūros centre, sunku buvo patikėti, kad ne taip seniai pro išdaužytus šios salės langus švilpė vėjas, o salės viduryje žiojėjo duobė grindyse. Dabar čia labai jauku, kaimo gyventojai renkasi mokytis šokti, o jų sukurti skiautiniai, mezginiai ir kiti gaminiai tokie populiarūs, kad prieš didžiausias metų šventes yra užsakomi iš anksto.
Pasak grupę lydėjusio Kalevo Lohmuso, kartais atrodo, kad valdantys valstybę politikai užmiršta, kad žmonės gyvena ne vien tik sostinėje. Pietinėje Estijoje esantis Valgos regionas nuo Talino nutolęs apie 250 km, tačiau ir čia žmonės nori gražiai gyventi, todėl patys imasi iniciatyvos ir padedant Europos Sąjungai daug ką nuveikia.
Lankydami kaimo bendruomenes, joniškiečiai pastebėjo, kad beveik visų rankdarbių technikos jiems yra žinomos, panašių darbų sukuria ir jie. „Buvo džiugu pamatyti, kad mes neatsiliekame,“- sakė Emilija Kvedarienė, pastebėjusi, kad estai pasižymi verslumu. „Išmokyti žmogų amato – tai lyg paduoti jam meškerę,“- sakė ji. Rita Blavaščiūnienė atkreipė dėmesį, kad lankytų kaimų bendruomenėse žmonės renkasi ne tik tol, kol vyksta mokymai, bet ir dirba toliau, kai mokytojai išvyksta. Juzefa Lideikienė pastebėjo, kad Estijos žmonės ypatingai didžiuojasi savo rankdarbiais ir vertina juos. Ji susidomėjo Pukos kaime pamatytais šanilo technika atliktais tekstilės darbais. Labai įdomu būtų šią technologiją išbandyti, tačiau jiems reikalingos specialios siuvimo mašinos. Rita ir Virginijus Padgurskiai ypač domėjosi estų keramikos darbais. Nors aplankytose bendruomenėse žmonės tik neseniai pradėjo lipdyti molį, tačiau joniškiečiai pastebėjo įdomių idėjų, kurias jie galėtų kūrybiškai pritaikyti. Tautodailininkė Dalia Petraitienė sakė, kad dalyvavimas projektiniuose renginiuose ir išvykose labai daug duoda žmogaus tobulėjimui, padeda susipažinti su kitos šalies kultūra, o taip pat ir padeda geriau pažinti savo krašto amatininkus.
Kelionės dalyvius džiugino tiek estų, tiek drauge keliavusių suomių domėjimasis rankdarbiais ir didžiavimasis savo darbais, sužavėjo šeimininkų svetingumas ir nuoširdumas, paneigęs bet kokius stereotipus apie šiauriečių uždarumą.

Daugiau nuotraukų apie medžio drožybos festivalį ir lankymąsi Valgos regiono kaimų bendruomenėse

Estijos televizijos Reporter reportažas apie medžio drožėjų šventę