Naujienos

Apžvelgdama 2011 metų vyšnių festivalį „Sveikas broli“, noriu pasidžiaugti, jog keturias dienas link Žagarės nuo ryto iki vakaro traukė automobilių vilkstinės. Po vidurnakčio žibintų karoliai nusidriekdavo atgalios. Septintasis Žagarės vyšnių festivalis šiemet įkvėpė plačiu latvių meninių produktų „asortimentu“, žavėjo itin aukštu meniniu lygiu. Kaimynai latviai savitu koloritu nuspalvino keturių dienų šventės programą, deramai pristatydami savo šalies muzikos plačią stilių paletę: latvių pučiamųjų orkestrai, chorai, šokių ir folkloro kolektyvai, džiazo grupės. Festivalis dovanojo žiūrovams du ilgam atmintyje įstrigusius muzikinius vakarus, nuskambėjusius užburiančia muzika, ne vieną puikią kompoziciją, kerintį atlikimą, gyvo garso dainas, suskambėjusias švelniais gitarų akordais, spalvingais, sodriais atlikėjų balsais.

Visą savaitgalį – nuo ketvirtadienio pavakario iki sekmadienio vakaro muzikinę festivalio programą paįvairino Žagarės dvaro parke vykę jojimo konkūrai, žirgų sprinto varžybos, parodomoji lapių medžioklė, futbolo ir krepšinio varžybos, kaliausių paradas, vyšnių rinkimo maratonas, cirkas ir kt.

Tradiciškai Vyšnių festivalio atidarymas su šv. Mišiomis Naujosios Žagarės šv. Apašt. Petro ir Povilo bažnyčioje buvo ypatingai šventiškas ir pakilus, prasidėjęs Jo Ekscelencijos Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio ir klebono Mariaus Dyglio aukojamomis mišiomis. Mišių aukoje žagariečiai prie altoriaus nešė Žagarės parko tvirtybės ir ilgaamžiškumo simbolį – buko medelį, prašydami brandinti gilų tikėjimą, globoti pasiryžusius atkurti visiems žagariečiams brangius istorinius dvaro rūmus ir parką. Prašydami laiminti vyšnių sodus, kad kasmet juose gausiai derėtų šios gardžios uogos, kurių užtektų ir žagariečiams, ir miesto svečiams, žagariečiai aukojo žagarvyšnių uogas.

Šv. Mišios Naujosios Žagarės šv. Apašt. Petro ir Povilo bažnyčioje

Prašydami, laiminti esamus, buvusius žagariečius, mūsų miesto svečius, prie Dievo altoriaus žagariečiai nešė Duoną ir Vyną. Vyskupo pamokantis žodis, palaiminimas bylojo apie tai, kas išlieka brangu ir reikšminga greitai bėgančių dienų sūkuryje, liudijo apie Dievo buvimą su mumis, mūsų mieste, mūsų reikaluose...

Pakilią šventinę nuotaiką susirinkusiems sustiprino po šv. Mišių koncerte skambėjusi latvių atliekama klasikinė muzika, naikinanti sienas ir ištrinanti kalbos bei kultūrų ribas. Bažnyčios ore pagauta ir sulaikyta muzikinė mintis kaskart vertė užgniaužti kvapą. Tai pavergė, žavėjo. Turėjome retą galimybę klausytis ir įsijausti į arfos, vargonų, smuiko, violončelės, alto skambesius, kurie, regis, tokie savi lietuviškam charakteriui. Publika su troškuliu ėjusi pasimėgauti muzikiniu garsų desertu buvo sužavėta Jānis Strapcāns, Monta Martinsone, choro „Balsis“ atliekamomis dainomis.

Penktadienio pavakare, prie Žagarės dvaro skambėjusios melodijos festivalio svečius kvietė pasinerti į latvių literatūros ir dailės kūrinių pasaulį. Pristatytas latvių rašytojos Evos Martužos romanas ,,Neprotingoji“, joniškietės Dzintros Elgos Irbytės išverstos į lietuvių kalbą knygos. Jelgavos menininkų draugija, su malonumu priėmusi kvietimą dalyvauti Žagarės Vyšnių festivalyje, parodoje eksponavo virš dvidešimties geriausių Latvijos dailininkų tapybos darbus ir akvareles, fotografijas ir tekstilę, kuriose vyrauja harmoninga gyvenimo samprata, pagarba gamtai ir tradicijoms. Šalia senųjų, įgudusių menininkų savo darbus pristatė ir jaunoji karta, kurių požiūris ir išraiškos būdai daug modernesni, tačiau visi drauge jie šlovina gyvenimą. – „Mes gyvename taip arti, esame kilę iš vienos baltų genties, tad turime palaikyti vieni kitus ir draugauti“ – sakė broliai latviai.

Festivalio svečiai

Penktadienio vakarą į Žagarės dvaro parką suplūdo iki tol dar neregėta minia žmonių - automobilių eilės nusidriekė per kelis kilometrus, o prasidėjus koncertui sausakimša tapo ne tik scenos prieigose. Išskirtinis vyšnių festivalio dalyvių dėmesys šių metų renginyje buvo sutelktas į populiarios latvių aktorės, choreografės ir dainininkės Laimos Vaikulės pasirodymą. Legendinė latvių aktorė ir dainininkė, Latvijos „madonna“ praminta energingoji Laima Vaikulė, pelnytai vadinama garsaus kompozitoriaus Raimonds Pauls mūza, Vyšnių festivalio koncerte savo gerbėjus džiugino gerai žinomomis ir naujomis dainomis, kurias, prieš įrašydama naują albumą, atlikėja sakėsi norinti išbandyti būtent šiame festivalyje. Nuostabiai šokanti ir dainuojanti, žavi ir energinga atlikėja, scenoje pasirodžiusi jau vėlų vakarą, atlikdama šlageriais tapusias dainas „Vernisaž", „Melodija letnevo večera" ir kt., stebino savo jaunatviškumu, energija, puikia choreografija, sceną paversdama temperamentingo, įstabaus šokio aikštele. Laimos Vaikulės pusantros valandos šou pasirodyme neliko vietos netikriems dalykams. Dainų žodžiuose, muzikos akorduose, kūno judesiuose ir atlikėjos lūpose susipynė stiprūs jausmai, lūkesčiai, svajonės.

Vyšnių festivalio dalyvių automobilių eilės prie įvažiavimo į Žagarę

Gyvai atliekamos dainos, artistiškumas, judesys, elegancija, artimas ryšys su publika su kaupu viršijo į nemokamą koncertą susirinkusiųjų lūkesčius. Scenos primadona ir ryškiausia Latvijos žvaigždė Laima Vaikulė, su pritariančia grupe ir muzikantais iš Maskvos, pakerėjusi publiką savo paprastumu ir nuoširdumu, nuo scenos buvo palydėta audringais aplodismentais.

Po L.Vaikulės koncerto jaunimas neskubėjo skirstytis, nes Žagarės dvaro parke prasidėjo roko naktis. Roko naktyje ištvermingiausi pora valandų ūžė, trypčiojo ir dūko su grupėmis „LEGIONS“ ir „DZELZS VILKS“.

Nuo ankstyvo šeštadienio ryto dvaro parke šurmuliavo tradicinis daugiau nei 200 prekiautojų priviliojęs vyšnių turgus, kuriame lietuvių ir latvių amatininkai ir prekybininkai siūlė labai įvairių gaminių: nuo originalių vyšnių uogienių, verdamų čia pat, dideliame katile iki sodo baldų. Festivalio svečiai neliko abejingi Vyšnių turgui. Amatų ir kulinarinio paveldo gerbėjai turėjo progą ne tik pasigrožėti, galėjo įsigyti labiausiai patikusių įvairių amatininkų dirbinių ir tradicinių lietuviškų ar latviškų produktų, sužinoti senąsias maisto gaminimo tradicijas. Vyšnių turgaus prekiautojai pristatė savo šalies istorinį, kultūrinį, kulinarinį paveldą. Festivalio svečiai galėjo paragauti rūpestingai paruoštų lietuviškų ir latviškų patiekalų, gaminamų rankomis iš vietos išteklių, pagal technologijas, būdingas Lietuvai ir Latvijai, išgirsti jų atsiradimo istorijų, stebėti jų gaminimo procesą. Vyšnių turguje atgyja tradicija, kai žmonės į turgų rinkdavosi ne tik įsigyti reikiamos prekės, bet ir pabendrauti, atgyja derybų menas.

Vyšnių turbus Žagarės dvaro parke

Šeštadienį, į Vyšnių festivalį skubėję, broliai latviai buvo iškilmingai pasitikti pasienyje. Susikibus už rankų, kaip Baltijos kelyje, skambant abiejų šalių himnams buvo jaučiamas labai stiprus jausmas, peržengęs mūsų šalių geografines ribas: dvi Baltijos valstybės vėl susibūrė draugėn, kartu sušukdami dviem kalbomis: „Sveikas, broli!“ ir “Sveiks, brali!“. ... Dar kartą įsitikinome, kad mūsų tautas sieja bendros kultūrinės šaknys, giminingos kalbos ir istorija.

Brolių Latvių sutikimas prie Lietuvos - Latvijos sienos Žagarėje

Įspūdingus pasirodymus dvaro parke vidurdienio „Tautos muzika“ koncerte pristatė Latvijos kolektyvai. Gausią ir įspūdingą kaimynų latvių folkloro sceną festivalyje atstovavo net 12 įvairiausių kolektyvų. Gera nuotaika užkrėtė jau pirmieji koncerto dalyviai. Vienas po kito painius ratelius suko ir šventinę nuotaiką iki pat 20 val. kurė latvių folkloro ansambliai, šokėjai, muzikantai. Sudėtingos šokių pynės tarsi atkartojo vingrų sraunių Latvijos upių raštą, o į sceną pakylančios grupės pristatinėjo skirtingų Latvijos regionų muzikinį palikimą, atlikdami gražiausius autentiškus kūrinius. Talentingi muzikantai, folkloro ansambliai kiekvienas savaip stengėsi atskleisti savo šalies kultūrinį palikimą.

Nespėjus išblėsti nuotaikoms po įspūdingo „Tautos muzika“ koncerto, į šokio, muzikos ir dainos sūkurį įtraukė energijos ir entuziazmo kupinų grupių "Ašmana bigbends", "Framest" džiazo muzikantai ir dainininkai: Daumantas Kalninis, Aija Vytuolinia, Ieva Kėrėvica, Anetė Kotovičia, Aivaras Konutis. Veržlia tradicinių melodijų ir šiuolaikinės muzikos srove festivalyje pademonstravę visą savo jėgą, sukėlę tikrą publikos šėlsmą, po pasirodymų džiazo virtuozai buvo palydėti gausiomis ovacijomis.

Šeštadienio vakarą Žagarės dvaro parke tūkstantinės gerbėjų minios sulaukė kylanti žvaigždė Lauris Reiniks, kuris su žiūrovais bendravo net keturiomis kalbomis: lietuvių, latvių, anglų ir rusų. Ištikimiausi gerbėjai jo laukė jau nuo pavakario ir užėmė geriausias vietas prie scenos. Žiūrovų veiduose nesimatė jokių nuovargio ženklų – gerbėjai džiūgavo ir mojavo rankomis. Prakalbus Lauriui lietuviškai, gerbėjų minia pratrūko džiaugsmo klyksmais. Hitą „Aš bėgu“ („Es Skrienu“) jam teko kartoti.

Kad festivalio renginiai paliktų neišdildomą įspūdį broliams latviams buvo pasirūpinta viskuo – be abejo, ir specialiaisiais efektais: Žagarės regioninio parko direktorius prieš vidurnaktį ošiančiai miniai padovanojo nuostabų degančios vyšnios reginį, skambant maestro Vytauto Kernagio dainai „Mūsų dienos kaip šventė“, o vėliau ir Lady Gagos hitui „Bad Romance“ dangų nušvietę įspūdingi dviejų dalių fejerverkai paskelbė septintojo Žagarės vyšnių festivalio kuliminaciją. Keliolika minučių trukę baltos, raudonos, geltonos ir žalios spalvos pirotechnikos efektai, laižydami dangų dar labiau sustiprino minios šelsmą, ovacijas ir buvo palydimi džiaugsmo šūksnių ir griausmingų plojimų.

Tradicijos gyvos, kuomet jos atnaujinamos. Festivalio gerbėjai ne tik palaikė festivalio idėją, bet ir išreiškė lūkesčius, kad ir kitais metais Žagarėje šurmuliuotų aštuntasis Vyšnių festivalis.

Vėliau koncertą tęsė žagarietė Izabelė Visockaitė. Jos pasirodymas buvo šventiška nuotaika persmelktas simbolinis atsisveikinimas su publika, nes šiemet Izabelė baigė gimnaziją ir išvyksta studijuoti. Po vidurnakčio užburiančios muzikos ritmu šėlti kvietė iki paryčių truksianti šokių naktis su olimpiniu rogučių vicečempionu Martinu Rubenu.

Sekmadienis. Dar viena įsimintina Vyšnių festivalio diena. Nuostabaus grožio Jelgavos vaikų choro „Asni“ balsai aidėjo šventiškai pasipuošusios bažnyčios skliautais, virpino sielas. Iš begalinio gerumo kaupėsi ašaros ir norėjosi dar karščiau dėkoti Aukščiausiajam. Pasibaigus koncertui tik po geros pauzės nuskambėjo plojimai.

Septintasis Žagarės vyšnių festivalis „Sveikas, broli“ nepaliko abejingų. Triukšmingos šventės metu įspūdingų renginių ir momentų netrūko ne tik Žagarės žemėje, bet ir danguje:

...kad ir pasisveikinimas su broliais latviais prie valstybinės sienos... Ne vienam ten buvusiam norėjosi prabilti Justino Marcinkevičiaus eilėraščio posmu ir jo optimistine mintimi: kas, jei ne lietuviai su latviais Europos Sąjungai turi parodyti, kaip mokame eiti kartu. Mūsų tautos – ne tik kaimynės, mes dar ir sesės: bendri išgyvenimai, bendros vertybės ir kultūrinis palikimas. Juk jau seniai išminties ir geros valios vedini, pasinaudoję duota istorine galimybe subrandinome lietuvių ir latvių tautų Širdžių aljansą...

...kad ir taip festivalio gerbėjų laukti Žagarės vyšnių festivalio konkūrai, vykę tris dienas nuo ryto iki vakaro. Tik sekmadienio pavakare paskutiniame konkūre Žagarės vyšnių festivalio taurė surado savo šeimininką ir užbaigė Vyšnių festivalio renginius...

...kad ir kaliausių paradas į vyšnių sodą..., iš parasparnių prapliupęs saldainių lietus..., futbolo, krepšinio varžybos, Rygos cirkas...

Vyšnių festivalio metu netrūko šmaikščių vedėjų Kęstučio Jakšto ir Viktorijos Streiča pokštų, savo lietuvių kalbos žinias ir meilę mūsų šaliai demonstravo broliai latviai.

Atvykusieji ir dalyvavusieji šventėje, jos renginiais nenusivylė, kiekvieno širdyje išliko puikūs, šilti prisiminimai apie Žagarės vyšnių festivalį. Alsuojanti tūkstančiais švenčiančių žagariečių širdžių ir dar keliais tūkstančiais praturtėjusi čia atvykusių svečių, Žagarė trečiajį liepos savaitgalį buvo triukšmingiausias ir svetingiausias Lietuvos miestas. Ją sušildė ne tik kaimyninės šalies muzika, persunkta vyšnių aromatu, dainos, pagarba šimtmečių istorinei praeičiai, bet ir ilgai nesimačiusių bičiulių apsikabinimai, į visas puses dalijamos šypsenos, pasididžiavimas savo gimtine.

Tradiciškai tiek žagariečių, po Lietuvą ir visą pasaulį išsibarsčiusių mūsų namiškių, bičiulių, pažįstamų, kitų kraštiečių tomis dienomis sugrįžta į Žagarę vedini traukos grįžti prie gimto namo slenksčio, čia, kur... Pradžių Pradžia, kur gimtinės duona, vaikystės vasaros ir išėjimų rudenys. Iš čia ištekėjo jų gyvenimų upės...

Džiaugiamės, kad kasmet į Vyšnių festivalį susirenka vis daugiau žmonių, kuriems Žagarė yra brangi, miela ir sava. Didžiausias Žagarės turtas – tai savąjį miestą ir kraštą mylintys, savo darbais jį puošiantys bei garsinantys žagariečiai. Vyšnių festivalis tampa tarsi didelės, gražios bei vieningos šeimos, Žagarės krašto žmonių, jų draugų, visos Lietuvos švente.

Prieš Vyšnių festivalį organizatorius neramino susidariusi sunki ekonominė situacija. Vietos bendruomenių lėšomis įgyvendinti tokios apimties projektą neįmanoma. Vis sunkiau surasti rėmėjų projekto, kuris tiesiogiai neduoda pelno, įgyvendinimui. Visiems buvo aišku, kad negavus lėšų pagal projektus, šis festivalis, reprezentuojantis ne tik Joniškio rajoną, bet ir Lietuvą, bus įgyvendintas žymiai mažesnės apimties ir prastesnės kokybės. Džiaugiamės, kad 2011 m. Žagarės vyšnių festivalis „Sveikas, broli“ susilaukė dėmesio. Joniškio r. savivaldybės administracija šio projekto įgyvendinimui skyrė 5 tūkst. Lt, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija - 7 tūkst. litų. Projektą palankiai įvertino ir Joniškio rajono partnerystės Vietos veiklos grupė pagal Vietos plėtros 2008–2014 metų strategijos II prioriteto priemonę „Tradicinių rajoninių renginių organizavimas, skatinant kaimo gyventojų kultūrinį ugdymą“ projekto įgyvendinimui skyrė 35 tūkst. litų.

Oficialus festivalio tinklalapis http://www.vysniufestivalis.lt/2011/2011_lt.html

Žagarės regioninio parko direkcijos informacija