Naujienos
Sidabrė sudeginta po 725 metų |
2014-10-06 |
Sidabrės šiaudinė pilis jau sudeginta. Kas vyko iki tol?
Ruošėmės pilies statybai. Gediminas Angilovas ruošė pilies statymo maketą, rūpinosi visais statybos darbais. Apylinkių ūkininkai dovanojo šiaudus, juos supresavo ir atvežė prie Sidabrės piliakalnio. Prie pilies statymo prisidėjo ir Joniškio žemės ūkio mokyklos moksleiviai, būsimieji statybininkai. Andrius Bitaitis sukvietė atkuriamosios istorijos klubus ir įvairiausius amatininkus iš visų Lietuvos pakraščių ir kaimyninės Latvijos. Kalnelio seniūnaitis Povilas Mikalajūnas ruošėsi pristatyti krašto kulinarinį paveldą, būdingą XIIIa., remiantis archeologinių kasinėjimų Kalnelio apylinkėse medžiaga, o Regina Briedytė rengėsi virti savo ypatingą arbatą. Sandra Paulavičienė, Jonas Gricius ir Aistė Tuminaitė ruošė ir statė Žiemgalos krašto vaidilučių sąšauką – choreografinę kompoziciją, kurioje atsispindėtų visa Sidabrės tragedijos istorija.
Šokiui kiekvienas kolektyvas rengėsi atskirai, tik šventės dieną vyko bendra visų kolektyvų repeticija – M. Slančiausko progimnazijos šiuolaikinių šokių kolektyvas (vad. Rasa Kazimieraitienė), šokių studija „Kibirštėlė“, (vad. Sandra Paulavičienė), „Aušros“ gimnazijos šokių kolektyvas (vad. Sigma Jonušienė) ir Žagarės gimnazijos merginų šokių kolektyvas (vad. Andrius Petkauskas). Joniškio kultūros centro folkloro kolektyvas „Kupars“ (vad. Ona Patarakienė) repetavo pagoniškas dainas, įgarsinti renginį ruošėsi Gintautas Pučkus. Kultūros centro jaunimo klubas „ETC“ vykdė žiemgališko kostiumo edukacijas, o Kirnaičių skyriaus kultūrinio darbo organizatorė Gražina Andrašiūnienė ruošėsi demonstruoti savo kurtus žiemgališkus kostiumus. Joniškio seniūnija rūpinosi Sidabrės piliakalnio teritorijos sutvarkymu, šienavo pakeles. Viešuosius darbus dirbantys žmonės sukrovė didžiulę šieno kupetą, kuri labai tiko pagoniškiems laikams. Kalnelio bendruomenės tarybos moterys ruošėsi rūbus renginiui – šiap sau nepasipuoši, čia juk bus XIII amžius. Margarita Stirbytė iš šiaudų nupynė dižiulius baltiškus ženklus ir varnus – vieną ramiai tupintį ir sergėjantį, kitą – grėsmingai sklandantį. Joniškio jaunimo ir suaugusiųjų mokykla gamino nuorodą į Sidabrės pilį.
Nuo pat ankstyvo ryto Sidabrės papėdėje vyko darbai. Albinas Zigmantas su pagalbinkais statė Joniškio seniūnijos palapinę dalyviams nuo vėjo pasislėpti. Vilius Zubrevičius organizavo scenos puošybą – savo puspriekabę renginiui ankstyvą rytą atvarė UAB „Šiaurės vilkas“. Joniškio komunalinio ūkio darbuotojai, padedami pačio direktoriaus Jono Venislovo, atvežė suolus ir generatorių – elektros prie piliakalnio nėra. Aktyviai talkino Kalnelio jaunimas – darbo visiems buvo apsčiai. Imituotas karybos ir amatų pilies kiemas vis plėtėsi ir didėjo - prie žiemgalių Semigalų ir Simkalos bei Livonijos ordino karių jungėsi kitų klubų kariai ir amatininkai: kalvis, auksakalys, juvelyras, medžio apdirbėjas, senovinių instrumentų meistras, keramikė su savo mieląja ožkele Sigute. Klaipėdiškai sveikinosi su alytiškiais, marijampoliečiais, visi draugiškai sutiko latvius. Prie amatininkų darbų puikavosi kailiai, senoviniai ginklai ir šarvai, gundė šviežiai kepamos mėsos kvapas. Vyrai, moterys ir vaikai atrodė kaip iš senųjų laikų, visi dėvėjo baltiškus rūbus. Atsidūręs pilies kieme jauteisi nukeliavęs į XIII amžiaus pabaigą, kada klestėjo mūsų brangioji Žiemgala, kai moterys didžiavosi savo kariais, visi uoliai saugojo ir gynė pilį ir miestą.
Smarkus vėjas žmonių neišgąsdino. Veidai keitėsi, visi apžiūrinėjo pilį, tvenkinio pakrantę, stebėjo ir fotografavosi su kariais ir amatininkais. Ne vienas šioje istorinėje vietoje apsilankė ir į piliakalnį užkopė pirmą kartą. Atvykus šventės globėjui Joniškio rajono merui Gediminui Čepuliui nuskambėjo šventės vedėjų Aistės Tuminaitės ir Jono Griciaus atliekama savos kūrybos daina „Saulės pašlovinimas“. Po mero pasveikinimo žodį tarė Seimo narys Vitalijus Gailius ir Seimo nario Sauliaus Bucevičiaus padėjėjas Kęstutis Mačiulis. Skambėjo M. Slančiausko progimnazijos etnobūrelio, vadovaujamo Ugnės Vaineikienės, atliekamos sutartinės, Šiaulių universiteto folkloro ansamblio „Vaiguva“ atliekamos dainos, demonstruoti rūbai, su „Kuparu“ dainuota ir žaisti senoviniai žaidimai. Visi laukė kulminacijos – kada gi degs? Kada šėls su vėju susimaišiusi ugnis?
Kariai ruošėsi mūšiui. Kovėsi narsiai žiemgaliai, kova vis artėjo prie pilies, galiausiai Livonijos ordinas šventė pergalę. Papėdėje sukviesta Žiemgalos vaidilučių sąšauka. Simbolinis atsisveikinimas su kraštu, kuris bus sunaikintas. Nuo kalno nešinas ugnimi nusileidžia Sidabrės žynys (Aidas Paulavičius). Atlikus ugnies pašlovinimo apeigas, atskrenda juodosios varnos – mirties šaukliai, kurios lydi žynio vedamą vaidilučių būrį į degančią Sidabrės pilį. Papėdėje lieka vienas karys, kurį kraujo klanu apgobia tos pačios varnos, jau mirties nešėjos. Įsišėlsta ugnis. Pasigirsta folkroko grupė „Žalvarinis“ su mūsų kraštiete Laurita Peleniūte.
Sidabrė sudeginta. Po 725 metų. Ir tai jau istorija. Kad renginys įvyktų, prisidėjo didžiulis būrys Kalnelio kaimo bendruomenės „Sidabrė“ partnerių, rėmėjų ir pagalbininkų. Ačiū visiems, kurie prisidėjote prie istorinės ir kultūrinės atminties atgaivinimo. Ačiū visiems, kurie nukėlėte mus į XIII amžių. Ačiū visiems, kurie buvote kartu.
Kalnelio kaimo bendruomenės „Sidabrė“ informacija





