Naujienos

Drožėjus taip pat lydėjo Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus muziejininkas Darius Vičas bei Joniškio VVG projektų koordinatorius Kęstutis Eisinas, kurie padėjo spręsti organizacinius klausimus, prireikus pabūdavo vertėjais, o taip pat ir patys išbandė drožybos pamokas.

Drožėjai išvyko į stovyklą autobusiuku per Latviją, Estiją, keltu per Baltijos jūrą iš Talino į Helsinkį, ir tada dar autobusiuku iki Ilomantsi miestelio. Meistrai vežėsi savo motorinius pjūklus ir kaltus - taip buvo sutarta planuojant projektą, be to menininkui artimesni jo paties įrankiai.

Visi 10 lietuvių gyveno ūkininko sodybos atskirame namuke apie 4 kilometrai nuo mokymų ir dirbtuvių vietos. Namas senas, iš vidaus matosi rąstai, niekuo neypatingas, be euroremontų ir pan., bet tuo ir žavus, kažkiek matėsi tradicinių elementų, senų baldų, pečius, sauna. Šiaurės kraštų gamta lietuvių akims pasirodė įspūdinga, žmonės draugiški ir šilti. Stovykla vyko pačiame vidurvasaryje, todėl net naktimis nesutemdavo. Saulius Alejūnas per tą patį langą matė kaip už horizonto leidžiasi saulė, ir už kelių valandų pakyla arti tos pačios vietos.

Edmundas Vaičiulis, Saulius Alejūnas, Dalius Udrakis ir Benas Alejūnas dalyvavo drožėjų benzininiais pjūklais dirbtuvėse. Pjūklininkų skulptūrų siūloma, bet neprivaloma tema buvo meškos, labai tradicinis ir simbolinis Suomijos gyvūnas. Projekto idėja –sukurti tūkstančio meškų parką, kaip įdomią atrakciją, gražią ir išskirtinę erdvę, skirtą papuošti vietovei ir pritraukti turistus. Pas mus, Lietuvoje, meškos jau išnykę, drožėjai juokavo, kad galima bandyti jas išsaugoti ir prikelti bent medines. Kartu su lietuviais dirbo 5 estai iš Hiumaa salos, 1 italas ir 4 suomiai. Kartu dirbdami vyrai pastebėjo, kad naudojama skirtinga drožybos technika ir maniera, skirtingas medienos apdirbimas, o ir naudojama mediena skiriasi. Tame Suomijos regione vyrauja eglynai ir pušynai, taip pat beržynai, tai jų tradicija dažniausiai yra drožti meškas iš eglės. Tai minkštas medis, neįprastas mūsų drožėjams, pripratusiems dirbti su ąžuolu. Skiriasi ir drožybos technika: suomiai drožia tik su benzininiu pjūklu, o mūsų amatininkai naudoja ir kitus įrankius gražiam ir lygiam skulptūros apdirbimui. Mūsų drožėjams buvo keista, kad jie kuria skulptūras, kurios yra nelabai ilgalaikės, jos neimpregnuojamos, dažnai džiūdamos skyla, padarytos gana grubiai, nes naudojamas tik benzininis pjūklas. Viena iš projekto idėjų ir buvo tokia, kad drožėjai mokytųsi vieni iš kitų skirtingos technikos, pabandytų dirbti su skirtinga mediena. Suomių pradėtame kurti meškų parke po stovyklos liko penkios lietuviškos meškos, visos išskirtinės.

Algimantas Budris ir Saulius Kaminskas, abu technologijų mokytojai, bei moksleiviai Eivinas Blankis ir Mantvydas Gronskis dalyvavo reljefo drožybos mokymuose. Kartu su jais dirbo keletas suomių, o patirtimi dalijosi meistras iš Italijos Olympus asociacijos Davide Burgio. Dirbtuvėse dalyviai mokėsi ir lavino įgūdžius. Kiekvienas padarė bent po vieną ar kelis darbelius: vieni darė ornamento dalį, kiti vynuogę ar žiedą. Algimantas išdrožė žirgo reljefą.

Programoje buvo numatytas tik darbas ir pora bendrų vakarienių bei vienos medžio darbų parodos lankymas. Kiti vakarai palikti laisvi, kad tarptautinis bendradarbiavimas vystytųsi natūraliai. Stovyklos dalyviai kartu dirbdami, valgydami, leisdami laisvalaikį susipažino ir susidraugavo, o kalbos barjerą padėjo įveikti bendras pomėgis, simpatijos darbams, nuoširdumas bei visų dalyvių noras bendrauti. Stovyklos dalyviai sako, kad tokie renginiai praplečia akiratį, yra galimybė pasimokyti iš savęs ir kitų, sutikti naujus įdomius žmones, įgyti naujos patirties, susidraugauti, susipažinti su kitomis kultūromis ir tradicijomis.

Stovykla vyko įgyvendinant projektą: Liaudies meno ir kasdienio kūrybiškumo ĮŽVALGOS.

Žiniasklaidoje apie projektą: Lietuviški lokiai tūkstančio meškų parke, "Šiauliai plius", 2013-07-05. http://savaitrastis.siauliaiplius.lt/article/articlearchiveview/350/2013/07/05#article_9052

Kiti šio projekto renginiai: Medžio drožėjų dirbtuvės – pleneras Jakiškių dvare